Tamsa, šaltėjantis oras prašosi šiltos atsvaros. Istoriškai, artėjant didžiosioms šventėms, Šv.Kalėdoms ir  Šv.Velykoms, vienuoliai, kurie buvo puikūs aludariai, pradėdavo pasniką, ir virti stipresnį alų, kuris, matomai, suteikdavo pasniko metu papildomos energijos, netektos dėl badavimo. Gal buvo ir kitų priežasčių gaminti tamsiuoju metų laiku stipresnį alų, šiandien tai jau nėra aktualu, nes mažai beliko vienuolynų ir tuo labiau užsiimančių aludaryste. Bet jų palikta tradicija yra įsitvirtinusi aludarystės kultūroje ir yra tęsiama. Artėjant žiemai, pakalbėsime apie stipresnius alaus stilius, susipažinsime su jų įvairove ir ypatumais.