Rutinos relikvijos

Kasdienės rutinos objektai šioje parodoje tampa pagrindiniais veikėjais. Ištraukti iš įprastos aplinkos, jie pastatomi ant pjedestalo: nepaklota lova ar ant grindų numestas rankinukas čia tampa savotiškomis relikvijomis – tyliais gyvenimo liudininkais.

Violetos drobėse nėra vienos privalomos istorijos. Kiekvienas kūrinys – tai atvira erdvė, kurioje paprastas daiktas tampa pokalbio partneriu, provokuojančiu stebėtojo mintis ir prisiminimus. Tas pats motyvas menininkei gali reikšti viena, o žiūrovui – visai ką kita. Todėl ši tapyba nėra užbaigtas pasakojimas, bet dialogas, kuriame svarbiausias balsas priklauso žiūrovui.

Apie autorę​

Violeta Martinkėnaitė–Indriūnienė (g. 1971) – tapytoja, 1997 m. baigusi Vilniaus dailės akademiją. Jos vardas dar studijų metais buvo siejamas su išskirtinumu, spalvos pojūčiu ir konceptualia kasdienybės estetika. Jos paveiksluose – tylūs kasdienybės daiktai: šaukštas, kištukinis lizdas, žindukas ar dantų šepetėlis. Jie transformuojami į personažus, metaforas, sapnus – dažnai absurdiškus, kartais juokingus, visada jautrius. „Aš pasakosiu istorijas, kurias man pasakoja daiktai, o žiūrovui teks pasidalinti savosiomis“, – sako autorė.